FORUM I SHQIPTAREVE TE VERTETE--JEMI NJE KOMB DHE KEMI NJE GJAK --
 
--PEJACITY--ForumCalendarKėrkoRegjistrohuidentifikimi

Share | 
 

 Dosja e parė e CIA-s pėr Kosovėn, tė dhėna qė nuk i dinim

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
looney tun
TOP POSTUES
TOP POSTUES
avatar

Male
Numri i postimeve : 81
Age : 24
lokacioni : pej
Registration date : 14/08/2008

MesazhTitulli: Dosja e parė e CIA-s pėr Kosovėn, tė dhėna qė nuk i dinim   Sat 16 Aug - 2:06








Jemi mėsuar ta njohim historinė e Kosovės dhe origjinėn e serbėve nė Ballkan vetėm nga historianėt tanė. Tashmė variantit tė Akademisė sė Shkencave Shqiptare mbi ardhjen e serbėve nė gadishullin ballkanas i bashkėngjitet dhe botimi zyrtar i Shėrbimit Inteligjent mė tė madh nė botė. Nė faqen zyrtare tė CIA-s, jepen jo vetėm tė dhėnat nė shifra tė Kosovės, por dhe njė historik i shkurtėr i shtetit mė tė ri nė botė.
Historia
Nė faqen zyrtare tė CIA-s theksohet se serbėt erdhėn rreth shekullit tė shtatė nė gadishullin e Ballkanit. Por deri nė shekullin e 13-tė, serbėt ende nuk ishin grumbulluar rreth njė mbretėrie tė fortė. Beteja e Fushė-Kosovės u solli humbjen serbėve, por aty nis dhe bashkimi i tyre nėn njė mbretėri. Shkėputja e Kosovės nga serbėt dhe vendosja e strukturave shtetėrore serbe, sipas tė dhėnave tė CIA-s, ėshtė bėrė nė shekullin e 19-tė, pas Luftės sė Parė Ballkanike dhe pas Luftės sė Parė Botėrore. Nė kėtė shekull, sipas faqes zyrtare tė CIA-s, shqiptarėt e Kosovės u zėvendėsuan me serbėt dhe kėta tė fundit u bėnė dominues nė tė gjithė territorin. Ndėrkohė qė gjatė Luftės sė Parė Ballkanike nė 1913-n, sipas raportit, serbėt kėrkuan shtrirjen e mbretėrisė sė tyre nė gjithė krahinėn qė mė parė cilėsohej si pjesė e Perandorinė Osmane, duke pėrfshirė dhe Shqipėrinė e sotme. Ndėrsa pas vitit 1945, serbėt e pėrfshinė Kosovėn nė Federatėn Jugosllave, duke i njohur disa tė drejta qė ishin afėr autonomisė. "Pėr katėr dekada shqiptarėt e Kosovės kėrkuan njė autonomi tė zgjeruar nga Jugosllavia, deri sa mė 1980, pas pėrbuzjeve tė kėrkesave tė tyre, bėnė thirrje pėr njė pavarėsi tė plotė nga Jugosllavia", thuhet nė faqen zyrtare tė Shėrbimit Sekret Amerikan.

Lufta
Nė ato pak radhė pėr historinė e Kosovės pėrshkruhet dhe nisja e luftės pėr pavarėsi, krijimi i UĒK-sė, lėvizja e pacifiste e Ibrahim Rugovės dhe sulmi i Sllobodan Milosheviēit mbi Kosovėn. Sipas CIA-s, nacionalizmi serb sulmoi Kosovėn pas ankimit qė serbėt bėnė te Milosheviēi pėr keqtrajtimin qė u bėhej nga kosovarėt. Lideri qė mori pėrsipėr qė tė mos e lejonte shkėputjen e Kosovės, duke e marrė masa represive nė arsyen se serbėt e etnikė po dhunoheshin. Sipas raportit tė CIA-s, nė 1989-n Milosheviē ndryshoi kornizėn kushtetuese pėr Kosovėn dhe autorizoi ndėrtimin e planeve pėr mposhtjen e rezistencės kosovare. Mė 1998, pasi komuniteti ndėrkombėtar nuk arriti ta bindė Milosheviēin t'u jepte fund masakrave dhe dhunės ndaj shqiptarėve tė Kosovės, ndėrhyri me anė tė armėve deri nė mundjen e Serbisė dhe largimin e ushtrisė nga Kosova.

Shpjegimi i flamurit
Flamuri i shtetit mė tė ri nė botė ishte njė ide e ndėrkombėtarėve. Ja si shpjegohen simbolet e tij nė saitin zyrtar tė CIA-s. Fusha blu e gjithė flamurit, nė mes harta gjeografike e Kosovės me ngjyrė tė verdhė dhe pesė yje qė tregojnė tė gjashtė grupet mė tė mėdha etnike qė jetojnė nė Kosovė, shqiptarėt, serbėt, boshnjakėt, goranėt, romėt, turqit.

Serbėt
Shėrbimi Inteligjent Amerikan konfirmon tezėn e Akademisė Shqiptare tė Shkencave. Serbėt erdhėn nė territoret e Kosovės nė shekullin e shtatė pas lindjes sė Krishtit. Bashkim i serbėve dhe fillimi i dominimit tė tyre nė rajon nis me betejėn e Fushė-Kosovės, mė 1389, ku serbėt u grumbulluan nė njė mbretėri tė vetme dhe filluan tė synonin mė shumė vende nė rajon.

Pushtimi
Shekulli i 19-tė solli dhe dominimin e serbėve ndaj kosovarėve. Sipas tė dhėnave tė CIA-s nė kėtė shekull, serbėt arritėn tė imponoheshin mbi shqiptarėt e Kosovės, duke shfrytėzuar mungesėn e njė shteti dhe luftėrat qė u zhvilluan nė Ballkan dhe Lufta e Parė Botėrore, ku kėrkuan qė tė shtriheshin deri nė kufijtė e Epirit.

Jugosllavia
Nė raportin e parė zyrtar tė Shėrbimit Inteligjent Amerikan, theksohet se pas Luftės sė Dytė Botėrore, Kosova u njoh si provincė autonome e Jugosllavisė, nėn juridiksionin e Serbisė brenda federatės, por me tė drejta tė kufizuara. Mė pas korniza kushtetuese e Kosovės ndryshoi, duke ua pakėsuar tė drejtat nė raporte me shtetet e tjera tė federatės.

Zgjimi
Sipas raportit tė CIA-s, pėr katėr dekada pas Luftės sė Dytė Botėrore, kosovarėt u pėrpoqėn tė merrnin autonominė nga Federata Jugosllave. Ndėrkohė qė kėrkesat pėr Pavarėsi, sipas CIA-s, bėhen zyrtare nė vitet 1980. Ndėrkohė qė serbėt nuk ishin dakord me njė shkėputje tė Kosovės dhe nacionalistėt u pėrpoqėn ta kthenin Kosovėn nė qendėr tė qytetėrimit sllav.

Lufta
Sipas raportit tė CIA-s, nė 1990-n shqiptarėt e Kosovės tė lodhur nga pasivitetit i politikės sė Ibrahim Rugovės nisėn rezistencėn, pėr tė shpėrthyer nė njė konflikt tė armatosur nė vitin 1995. Nė kėtė vit del pėr herė tė parė nė skenė dhe Ushtria pėr Ēlirimin Kosovės, e cila ishte njė pėrgjigje ndaj represionit qė po ushtronin nacionalistėt serbė nė gjithė rajonin e Kosovės.

NATO
Ndėrhyrja e NATO-s nė Kosovė, sipas raportit tė CIA-s, u bė kur faktori ndėrkombėtar u lodh me politikėn e paqes ndaj Milosheviēit. Pas Marrėveshjes sė Rambujesė, serbėt refuzuan tė njihnin tė drejtat e shqiptarėve. Mė pas, pėr tre muaj NATO bombardoi ushtrinė serbe, duke e detyruar tė tėrhiqet nga Kosova dhe u vendos administrimi i saj nga Kombet e Bashkuara.

Pavarėsia
Mė 17 shkurt 2008, Kosova shpalli pavarėsinė nga Serbia. Sipas raportit tė CIA-s, gjatė viteve 1999-2008 administrata e Kosovės nėn drejtimin dhe kornizat ligjore tė Kombeve tė Bashkuara tregoi se respektonte tė drejtat e njeriut dhe minoritetet qė jetojnė nė atė territor. Ndėrkohė qė aktualisht korniza e saj ligjore ėshtė sipas standardeve ndėrkombėtare.

Republikė
Sistemi i qeverisjes sė Kosovės ėshtė ai i demokracisė parlamentare. Parlamenti ka 120 vende dhe ato janė tė ndarė nė bazė tė minoriteve qė ka Kosova. 100 vende nė Parlament janė pėr shqiptarėt, 10 vende janė nga minoriteti serb dhe 10 vende pėr minoritetet e tjera. Nė kėtė mėnyrė Kosova respekton tė drejtat e minoritetit sipas kritereve ndėrkombėtare.

Republika e Kosovės nėn "sytė" e CIA-s

Nė faqen zyrtare tė internetit tė shėrbimit sekret mė tė fuqishėm nė botė janė shtuar dhe tė dhėnat pėr shtetin mė tė ri. Qendra e CIA-s ka hedhur sė fundi gjithė informacionin qė disponon pėr shtetin e Kosovės. Njė informacion qė jo vetėm njeh shtetin e dytė tė shqiptarėve nė Ballkan, por shėrben dhe si pikė referimi pėr tė gjitha agjencitė ndėrkombėtare. Tė gjitha tė dhėnat janė klasifikuar sipas informacioneve mė tė sakta, duke nisur nga historia e vendit, tė dhėnat gjeografike, popullsia, etnitė qė banojnė, ekonomia, burimet natyrore, besimet fetare, pėrdorimi i gjuhėve zyrtare e deri te niveli i arsimit dhe kushtet sociale tė Kosovės.

Popullsia
Tashmė jo vetėm ne, por edhe CIA thekson se popullsia e Kosovės ėshtė autoktone shqiptare. Sipas tė dhėnave tė kėsaj agjencie, 88 pėr qind e popullsisė sė Kosovės janė shqiptarė dhe vetėm 7 pėr qind janė serbė. Ndėrsa pakicat e tjera pėrbėjnė vetėm 5 pėr qind. Emri zyrtar i njėsisė administrative tė Kosovės pothuajse gjatė gjithė periudhės sė Titos ka qenė "Kosova dhe Metohia", shpesh e shkurtuar nė njė fjalė tė vetme si "Kosmet". Ndėrsa tani Kosova nė arenėn ndėrkombėtare njihet me emrin Republic of Kosovo, kurse nė gjuhėn shqipe Republika e Kosovės ose shkurt Kosova. Sipas CIA-s, 2 126 708 banorė ėshtė numri i popullsisė sė Republikės sė Kosovės. Kurse prodhimi i brendshėm bruto (GDB) ėshtė 4 miliardė dollarė. Por, sipas CIA-s, rreth 43 pėr qind e popullsisė sė Kosovės ėshtė e papunė dhe 37 % e kosovarėve janė tė varfėr.

Pozita e Kosovės
Vija kufitare me Shqipėrinė, nė tėrėsinė e saj ndan shqiptarėt me shqiptarėt. E gjithė vija kufitare e Kosovės ėshtė 700.7 km. Vendet kufitare janė: Shqipėria 111.8 km, Maqedonia 158.7 km, Mali i Zi 78.6 km dhe Serbia 351.6 km. Ndonėse e rrethuar nga male deri 2000 m lartėsi, Kosova ka dalje rrugore pėr nė gjithė Ballkanin. Kosova ka 1,925 km rrugė automobilistike dhe ka 430 km hekurudha.

Gjeografia
Gjeografia dhe gjeologjia na japin arsye thelbėsore pėr tė kuptuar rėndėsinė historike dhe vazhdimėsinė e Kosovės veēanėrisht pėr gjysmėn lindore tė saj. Ajo pėrmban pėrqendrim tė madh tė mineraleve sa e gjithė Evropa Jug-Lindore. CIA vlerėson se pasuritė mė tė mėdha natyrore tė Kosovės janė nikeli, plumbi, zinku, magnezi, kromi dhe shumė minerale tė tjera.

Burimet
Kosova pėrcaktohet si njė shtet me burime natyrore mjaft tė pasura. Burimet kryesore janė: Nikeli, plumbi, zinku, magnezi, kromi, etj. Prej vitit '90 burimet nuk janė shfrytėzuar

Grupet etnike
Kosova ka njė popullsi autoktone shqiptare dhe shumicėn e tė cilės e pėrbėjnė po shqiptarėt. Pasi 88 % e popullsisė ėshtė shqiptare, vetėm 7% serbe dhe pakicat e tjera janė 5 %

Gjuhėt
Kosova ka dy gjuhė zyrtare, tė cilat janė gjuha shqipe dhe ajo serbe. Gjuhėt e tjera jozyrtare janė boshnjake, turqishtja dhe ajo rome
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
 
Dosja e parė e CIA-s pėr Kosovėn, tė dhėna qė nuk i dinim
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
 :: romanca shkenc etj :: CIA&FBI-
Kėrce tek: