FORUM I SHQIPTAREVE TE VERTETE--JEMI NJE KOMB DHE KEMI NJE GJAK --
 
--PEJACITY--ForumCalendarKėrkoRegjistrohuidentifikimi

Share | 
 

 ----fjalorth -----

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
looney tun
TOP POSTUES
TOP POSTUES


Male
Numri i postimeve : 81
Age : 23
lokacioni : pej
Registration date : 14/08/2008

MesazhTitulli: ----fjalorth -----   Sat 8 Nov - 0:52

Shteti Absolut: Ky term do tė thotė se ėshtė vetėm njė burim legjitim i pushtetit dhe nė shtete tė tilla ishte monarku. Nė veēanti, sunduesit e shteteve tė tilla janė munduar qė t’i eliminojnė asristokracinė dhe Kishėn, nė mėnyrė qė tė mos i konkurrojnė monarkut. Ky ideal rrallėherė ėshtė arritur. Termi nuk do tė thotė qė monarku ka njė kontroll tė menjėhershėm dhe direkt nė jetėn e pėrditshme.

Veprimi pohues: Njė mori veprimesh tė caktura apo programe tė disennuara qė tė pėrmirėsojnė shanset e arsimimit dhe punėsimit tė individėve apo grupeve tė cilėve u ėshtė ndaluar pjesėmarrja dhe kyēja e plotė nė kėto fusha.

Anti-Semitizmi: Urrejtja, paragjykimi, shtypja apo diskriminimi kundrejt hebrenjve dhe hebraizimit. Faktikisht, termi ėshtė i gabuar. “Semitik”do tė thotė nė mėnyrė origjinale pasardhėsit e Shem-it, ku pėrfshihen hebrenjtė dhe myslimanėt e Lindjes sė Mesme. Tani termi pėrdoret kryesisht qė t’u referohemi hebrenjve.

Aparteidi: Aparteidi ėshtė njė fjalė afrikane pėr diskriminimin sistematik dhe tė legalizuar qė ekzistonte nė Afrikėn Jugore nė mes viteve 1948 – 94. Nėn Aktin e Regjistrimit tė Popullsisė sė vitit 1950, popullsia ishte klasifikuar nė kategori tė ndryshme racore, me edukim dhe vendbanim. Edhe martesa ishte e lejuar pėrbrenda kategorisė sė njėjtė. Me zgjedhjen e Nelson Mandelės president, nė vitin 1994, sistemi u zhvesh legalisht, edhe pse disa veprime tė ngjashme me ato tė aparteidit ende vazhdojnė jozyrtarisht.

Arbitrazh(Ligj): Dėgjimi dhe pėrcaktimi i njė mosmarrėveshjeje, nė veēanti njė mosmarrėveshjeje industriale, ndėrmjet dy palėve tė ndryshme me anė tė njė komisioni arbitrazhi (e drejta ndėrkombėtare), procedura e pėrcaktuar pėr zgjedhjen e mosmarrėveshjeve ndėrkombėtare.

Konflikt i Armatosur: Situatė, nė tė cilėn dy apo mė shumė grupe tė armatosura janė pėrfshirė nė luftė me armė, pa marrė parasysh nėse kjo ndodh nė shkallė tė brendshme apo ndėrkombėtare. Ēdo ndryshim qė del nga dy shtete dhe qė rezulton me ndėrhyrjen e forcave tė armatosura ėshtė konflikt i armatosur, edhe nė qoftė se njėra palė e mohon gjendjen e luftės.

Bioetika: Bioetika ėshtė studim i ēėshtjeve morale, tė cilat rrjedhin nga parimet dhe praktikat e pėrgjithshme tė shkencave njerėzore. Fusha e bioetikės pėrfshin ekzaminimin e ēėshtjeve morale tė ngritura nga praktikat shkencore si dhe nga kėrkesa filozofike pėr ēėshtjet e vlerės, dhe hetimin e ēėshtjeve tė e politikave publike.

Puna e Fėmijėve: Puna e fėmijėve ėshtė puna qė ua mohon fėmijėve fėmijėrinė e tyre, potencialin dhe dinjitetin e tyre, dhe ėshtė dėmtuese pėr zhvillimin fizik dhe mental. Nė vitin 1989, Konventa mbi tė Drejat e Fėmijėve e KB thėrret pėr mbrojtje “kundėr shfrytėzimit ekonomik dhe kundėr bėrjes sė ēfarėdo pune e cila mund tė vėrė nė rrezik mirėqenien dhe shanset e arsimit, apo qė mund tė jetė e dėmshme pėr shėndetim fizik, mental, shpirtėror, moral apo pėr zhvillimin social.” (Neni 32).

Pornografia e fėmijėve: Njė pėrshkrim vizuel i njė individi i cili ėshtė nėn moshėn 18 vjeēare, apo qė duket sė ėshtė nėn moshėn 18 vjeēare, i pėrfshirė nė aktin seksual. Pėrshkrimi vizuel po ashtu mund tė shpjegohet si pornografi e fėmijėve, nėse ėshtė e reklamuar, promovuar apo prezantuar nė mėnyrė tė tillė qė “krijon pėrshtypjen” se materiali pėrmban pėrshkrime vizuele pėr pėrfshirjen eksplicite tė adoleshentėve nė aktin seksual. Pornografia e fėmijėve mund tė pėrmbajė videokaseta, fotografi, negative tė fotoaparatit apo dosje kompjuterike grafike.

Refugjati fėmijė: Refugjati fėmijė a po fėmija i zhvendosur ėshtė ēdo person nėn moshėn 18 vjeēare, i cili kėrkon status tė refugjatit apo mbrojtje tjetėr ndėrkombėtare, i konsiderar si refugjat nė pėrputhje me ligjin dhe procedurat e aplikueshme ndėrkombėtare apo vendore, pa marrė parasysh se a ėshtė i shoqėruar apo i pashoqėruar nga prindėrit e tij/saj apo nga ndonjė i rritur tjetėr, apo i cili me forcė ėshtė detyruar qė tė emigrojė pėrtej kufijve ndėrkombėtarė ( si rezultat , i luftės, luftės civile, apo dhunės sė pėrgjithshme).

Fėmija: Konventa mbi tė Drejtat e Fėmijės e Kombeve tė Bashkuara e vitit 1989 e definon fėmijėn si “qenie njerėzore nėn moshėn 18 vjeēare, pėrveē nėn ligjin e aplikueshėm ndaj fėmijės, mosha madhore e tė cilit ėshtė e arritur mė herėt”.

Shoqėria civile: Shoqėria civile i referohet njė grubmbulli tė instituteve, organizatave, dhe sjelljeve tė vendosura ndėrmjet shtetit, botės sė biznesit dhe familjes. Nė mėnyrė specifike kjo pėrfshin organizatat vullnetare dhe joprofitabile tė shumė llojeve, instituteve filantropike, lėvizjet sociale dhe politike, format e tjera tė pjesėmarrjes dhe tė pėrfshirjes, si dhe tė vlerave dhe modeleve kulturore tė ndėrlidhura me to (burimi: shkolla ekonomike e Londrės).

Objekt civil: Ēdo objekt i cili nuk ėshtė objektiv ushtarake

Civil: Personi i cili nuk ėshtė ushtar.

Dėmi kolateral: Dėmi apo humbja e shkaktuar aksidentalisht gjatė njė sulmi tė ndėrrmarė pavarėsisht nga tė gjitha llogaritjet e nevojshme tė disenjuara pėr tė parandaluar, apo eventualisht pėr tė minimizuar humbjen e jetėve civile, lėndimet e civilėve apo dėmin nė objekte civile.

Luftėtar: Personi i cili merr pjesė direkte nė armiqėsi apo anėtari i forcave tė armatosura tė shtetit apo organizatės sė pėrfshirė nė konflikt tė armatosur.

Komiteti mbi tė drejtėn ekonomike, sociale dhe kulturore: Themeluar nga ECOSOC nė vitin 1985, funksioni primar i komitetit ėshtė qė tė monitorojė zbatimin e Konventės (KNDESK) nga shtetet. Pėrpiqet qė tė zhvillojė njė dialog konstruktiv me shtetin dhe kėrkon qė tė pėrcaktojė nėpėrmjet llojllojshmėrisė sė mjeteve, pa marrė parasysh a gjenden kėto norma nė konventė (tė ndėrlidhura pėr tė gjitha nevojat themelore tė jetės, punės, ushqimit, strehimit, kujdesit shėndetėsor, arsimimit, dhe kulturės) janė tė aplikuar nė mėnyrė adekuate nė kėto shtete dhe nė ē’mėnyrė mund tė pėrmirėsohet zbatimi dhe fuqizimi i Konventės, nė mėnyrė qė tė gjithė njerėzit qė janė tė paraparė pėr tė drejtat e shkruara nė konventė, tė mund t’i gėzojnė ato nė tėrėsi.

Komunikata: Njė ankesė individuale apo kolektive ndaj institucionit tė marrėveshjes nė lidhje me shkeljet e rėnda tė tė drejtave tė njeriut po ashtu thirret “aplikim”, “ankesė”, apo “peticion”.

Ankesa: Njė komunikatė individuale apo kolektive ndaj institucionit tė marrėveshjes, duke tėrhequr vėmendjen pėr njė shkelje tė rėndė tė tė drejtave tė njeriut. Shih po ashtu komunikatėn.

Konfidencialiteti: Aftėsia pėr tė mbajtur diēka fshehtė. Konfidencialiteti ėshė zgjedhur si njė metodė standarde e punės nga Komiteti Ndėrkombėtar i Kryqit tė Kuq, nė mėnyrė qė tė bėhet e mundshme njė qasje ndaj viktimave dhe t’i mbrojė ato, duke zhvilluar dialog efikas me autoritetet.

Konventa: Traktat multilateral, i cili, nėn ligjin ndėrkombėtar, ėshtė detyrues ndaj tė gjitha palėve.

Krimet kundėr njerėzimit: Vrasjet, shfarosjet, skllavėrimet, depėrtimet, burgosjet apo torturat qė bėhen si pjesė e njė sulmi tė gjerė apo sistematik tė drejtuar kundėr popullatės civile.

Krimet kundėr paqes: Planifikimi, pregatitja, nisja apo nxitja e luftės, apo agresionit, ose lufta qė shkel traktatet ndėrkombėtare.

Tė drejtat kulturore: Tė drejtat qė tė ruajė, gėzojė dhe zhvillojė identitetin kulturor tė tij.

Deklarata: Njė thėnie serioze nga njė institucion, e cila mund tė pėrmbajė rekomandime por nuk ėshtė juridikisht detyruese. Deklarata, po ashtu mund tė jetė paraqitje nga shtetet e veēanta pėr interpretimin e njė obligimi.

Teknikat e privimit: Metodat e torturės psikologjike, pėrfshirė kėtu privimin social apo arsimor, hedhjen nė vetmi, privimin nga puna dhe aktivitetet kulturore, politike dhe religjioze, privimi i ndjenjave, privimi i hapėsirės fizike, gjumit, komunikimit, higjienės, tė tė shqyerit, shėrbimit mjekėsor, etj.

Pakėsimi: Ndalesa e njė obligimi nė lidhje me tė drejtat e njeriut me qartėsi tė caktuar nė situata tė definuara, siē ėshtė emergjenca publike.

I mbajturi : Civil i cili ėshtė i akuzuar pėr njė krim dhe mbahet i burgosur gjatė njė konflikti tė armatosur.

Diskriminimi direkt: Shfaqet kur njė person apo grup njerėzish marrin njė trajtim mė tė pafavorshėm sesa njė person apo grup nė pozicion tė njėjtė, tė cilėt kanė marrė nė bazė tė racės sė tyre, ngjyrės, dhe prejardhjes sė tyre nacionale dhe etnike.

Diskriminim: Refuzimi i trajtimit tė barabartė tė lirive civile, apo mundėsive pėr individė apo grupe nė lidhje me arsimimin, banimin, kujdesin shėndetėsor, punėsimin, apo qasjen nė shėrbime, nė tė mira apo ndihma. Diskriminimi mund tė shfaqet nė baza racore, nacionale, gjinore, moshe, religjioze, politike, apo tė bashkimeve etnike, statusit martesorė apo familjar, fizik, nė baza zhvillimore, apo tė hendikepit mental.

Shkalla e braktisjes: Pėrqindja e atyre qė e lėnė shkollėn apo universitetin para se t’i kenė mbaruar studimet. Proces i rregullt ligjor: ligji i cili rregullon kahun e administratės nėpėrmes gjykatave dhe drejtėsisė. Garantimi i procesit tė rregullt gjyqėsor kėrkon qė ēdo person tė ketė mbrojtjen e gjykimit tė paanshėm.


Kėshilli ekonomik dhe social: Kėshilli i KB i pėrbėrė nga 54 anėtarė, i ndėrlidhur parimisht me fushat e popullimit, zhvillimin ekonomik, tė drejtat e njeriut dhe drejtėsisė sė krimeve. Ky institucion i lartė pranon dhe lėshon raporte mbi tė drejtat e njeriut nė kushte tė ndryshme. Shkurtesa ECOSOC.

Tė Drejtat Ekonomike: tė drejtat e njeriut qė kujdesen pėr prodhimin, zhvillimin, dhe menaxhimin e materialeve pėr nevojat e jetės.

Arsimimi: Disiplinė qė kujdeset, nė kėtė kontekst, kryesisht me metodat e mėsimit dhe tė nxėnit nė shkolla dhe nė ambiente shkollore si negacion i mjeteve tė ndryshme jozyrtare tė socializimit (p.sh. nė mes prindėrve dhe fėmijėve tė tyre)

Arsimi Fillor: Shkalla e parė e gjetur nė edukimin zyrtar, fillon nė mes moshės 5 deri 7 dhe pėrfundon nė moshėn 11 deri 13.

Sėmundje Endemike: Prezenca konstante e sėmundjes apo agjentėve infektues nė njė rajon gjeografik; poashtu mund tė referohet me pėrhapjen e njė sėmundjeje tė caktuar nė atė rajon.

Shtatėzanėsia e dhunshme: Izolimi i jashtėligjshėm i femrės sė lėnė shtatėzėnė me forcė, me qėllim tė ndikimit tė pėrbėrjes etnike tė ēfarėdo pupullate apo bėrjen e shkeljeve tė tjera tė rėnda nė tė drejtėn ndėrkombėtare.

Prostitucioni i detyruar: Ta detyrosh dikė pėr prostitucion, dhe pėrdoret si mjet i konfliktit tė armatosur.

Iluminizmi: Njė lėvizje intelektuale e cila filloi nė Angli nė shekullin e shtatėmbėdhjetė, rrėnjosur nė njė skepticizėm intelektual pėr besimet dhe dogmat tradicionale, paraqet kontrastin “ilumine” kundrejt karakterit tė supozuar tė errėt dhe bestytnor tė mesjetės. Pėr zanafillėn e tij Iluminizmi ishte pėrqendruar nė pushtet dhe mirėsinė e racionalitetit njerėzor.

Regjistrim: Akti i bashkimit zyrtar me njė kurs, shkollė etj.

Sėmundje epidemike: Sulmojnė dhe dėmton shumė njerėz papritmas nė njė rajon bashkėsie.

Paanėsi: Trajtim i drejtė apo i saktė, duke kėrkuar raste tė ngjashme qė janė trajtuar nė mėnyra tė ngjashme.

Spastrim etnik: Zhvendosja me forcė apo shfarosja e popullatave etnike nga njė rajon i caktuar nė mėnyrė qė tė ndryshojė identitetin dhe tė fuqizohet njė grup tjetėr etnik.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
looney tun
TOP POSTUES
TOP POSTUES


Male
Numri i postimeve : 81
Age : 23
lokacioni : pej
Registration date : 14/08/2008

MesazhTitulli: Re: ----fjalorth -----   Sat 8 Nov - 0:52

Eurocentrizmi: Proces i vėnies sė theksit mė shumė mbi teoritė dhe idetė evropiane (dhe nė pėrgjithėsi perėndimore), nė llogari tė kulturave tė tjera. Nėnkuptim i kėtij definicioni ėshtė supozimi se konceptet perėndimore janė nė thelbėsisht tė ndryshme nga ato tė kulturave dhe civilizimeve tė tjera. Po ashtu ėshtė njė nėnkuptim kontradiktor i supozimit se konceptet perėndimore janė universale. Kėshtu, ata kanė evoluar nė njė pėrdorim universal kulturor, nė tė cilin elementet e tjera kulturore lehtė mund tė ndėrrohen. Eshtė nė numėr i koncepteve tė tilla perėndimore, gjithmonė nė proces tė vrshimit. Zakonisht idetė e definuara si perėndimore pėrfshijnė individualizmin, tė drejtat e njeriut, autoritetin laik dhe ligjin, si dhe ndarjen e religjionit nga shteti.

Besimi: Njė fe, apo cilado bashkėsi e besimit fetar.

Gjymtimi Gjenital i Femrės (GJGJF) apo Prerja e Gjenitaleve Femėrore (PGJF): GJGJF pėrmban tė gjitha procedurat qė pėrfshijnė heqjen e pjesshme apo tėrėsore tė pjesėve tė jashtme tė organit gjinor dhe/apo gjymtimin e organeve gjenitale femėrore pėr ndonjė arsye kulturore apo ēdo arsye tjetėr joterapeutike. (Definacion i WHO 1995)

Zona e lirė tregtare: Njė hapėsirė industriale nė tė cilėn shteti i lejon kompanitė e jashtme qė tėi importojė materialin pėr prodhim dhe tė eksportojnė tė mallra finale pa paguar taksė dhe detyrime (tatime pėr qeverinė). Zona e lirė tregtarė, nė kėtė mėnyrė zvogėlon kostot e prodhimit tė ndėrmarrjes.

Gjinia: Neni 7 Paragrafi 3 i Statutit tė Romės pėr Gjykatėn Kriminale Ndėrkombėtare e definoni gjininė si “dy sekset, mashkullore dhe femėrore, nė pėrbėrje tė shoqėrisė. Termi “gjini” nuk do tė ketė asnjė kuptim nga tė lartpėrmendurit”. Definicione mė liberale po ashtu mund tė pėrfshijnė pozitat shoqėrore lidhur me femra dhe meshkuj.

Modifikimi gjenetik: ėshtė njė heqje, ndėrrim apo lėvizje e gjeneve pėrbrenda organizimit, si dhe transferi i gjeneve prej njė organizmi nė tjetrin. Po ashtu mund tė nėnkuptohet edhe modifikimi i gjeneve ekzistuese apo ndėrtimi i gjeneve tė reja dhe inkorporimin e tyre nė organizėm.

Gjenocidi: Shkatėrrimi i qėllimshėm dhe sistematik i njė grupi racor, etnik, religjioz apo kulturor pėrmes vrasjeve, lėndimeve, keqėsimit tė kushteve jetėsore, ndalimit tė prejardhjes apo lindjes sė fėmijėve.

Horse de Combat (Jashtė betejės): Pėrshkruan ushtarėt tė cilėt janė kapur apo plagosur apo qė janė tė sėmurė apo tė palėvizshėm, kėshtu qė nuk janė mė nė pozitė tė luftojnė.

Treguesi i varfėrisė njerėzore: Treguesi i varfėrisė njerėzore i UNDP ėshtė zhvilluar si matje e varfėrisė, e cila shkon pėrtej shpėrndarjes sė mė shumė tė ardhurave. Pesė atributet kryesore tė varfėrisė qė mund tė merren parasysh janė analfebetizmi, mosushqyeshmėria e fėmijėve, vdekja e hershme, kujdesi i keq shėndetėsor dhe qasje e dobėt nė burimet e ujit tė pijshėm.

Njerėzia (humaniteti): Natyra njerėzore tė tė gjithė njerėzve, pa marrė parasysh se kush janė ata, pa marrė parasysh nacionalitetin e tyre, racėn, besimin fetar, klasėn shoqėrore, mendimet politike apo ndonjė karakteristikė grupore apo personale.

Analfabetizmi: Paaftėsia e njė personi qė tė lexojė apo tė shkruajė.

Paanėsia: U ndihmon njerėzve qė tė marrin vendime pėr njerėzit, nė bazė tė nevojave tė tyre, pa marrė parasysh nacionalitetin e tyre, racėn, besimin fetar, klasėn shoqėrore apo opinionet politike.

Diskriminimi Indirekt: Pėrfshin praktikat dhe politikat tė cilat mund tė shfaqen si “neutrale” apo “ tė paanshme”, por qė ndikojnė pafavorshėm nė njė pjesė tė madhe tė njerėzve tė njė race, nacionaliteti apo grupi etnik. Gjithashtu, mund tė duket se aty nuk ka kurrfarė qėllimi pėr diskrimin.

Racizmi individual: Formė e diskriminimit racor, i cili rrjedh nga paragjykimet e ndėrgjegjshme personale nga individėt.

Dialogu ndėrfetar: Njė tentim pėr tė nxitur dialogun, bashkėpunimin, dhe mirėkuptimin ndėrmjet individėve tė religjioneve tė ndryshme. Dialogėt ndėrreligjiozė kanė tė njėjtin kuptim.

Personi i zhvendosur sė brendshmi: Njerėzit qė kanė dalė nga shtėpitė e tyre (por nuk e kanė lėnė vendin e tyre), nga frika e persekutimit, nė mėnyrė qė t’i shmangen ndikimit tė konfliktit tė armatosur apo dhunės, shkeljeve tė tė drejtave tė njeriut apo fatkeqėsive natyrore apo atyre tė bėra nga njeriu.

Organizata (Zyra) Ndėrkombėtare e Punės: E themeluar nė vitin 1919 si njė pjesė e Traktatit tė Paqes sė Versajės ka qėllim qė t’i pėrmirėsojė kushtet e punės dhe tė promovojė drejtėsi sociale; ONP ėshtė bėrė agjencion i specializuar i KN nė vitin 1946. Shkurtesa ONP.

I internuar: Njė civil apo ushtar i cili nuk ėshtė akuzuar pėr krime, por mbahet si i burgosur si masė parandaluese e sigurisė gjatė njė konflikti tė armatosur.

Intoleranca: Padėshirueshmėria pėr tė rezistuar apo pėr tė respektuar besimet dhe praktikat e tė tjerėve. Intoleranca racore ndalon njerėzit e grupeve tė tjera racore qė tė pėrdorin bashkė barazinė apo pėrfitimin e plotė nga shanset e mundshme nė bashkėsi, pėrderisa intoleranca fetare refuzon tė pranojė apo tė respektojė besimet fetare tė tė tjerėve.

Legjitimiteti: Shkallė nė tė cilėn procedurat qeveritare pėr bėrjen apo fuqizimin e ligjeve janė tė pranueshėm pėr njerėzit. Njė sistem i legjitimitetit ėshtė legal, po mė me rėndėsi ėshtė qė qytetarėt i besojnė pėrshtatjes sė tij dhe mbėshtesin rregullat e tij. Legjitimiteti ėshtė i lidhur ngushtė me qeverisjen: pajtimi vullnetar me ligjet dhe regulloret rezulton nė njė efiktivitet mė tė lartė dhe besim nė pushtet dhe lojalitet personal.

Maquiladora: Njė fabrikė, shpesh me pronėsi tė huaj, qė monton tė mirat pėr eksport. Nga fjala spanjolle lexohet mah-kee-lah-doh-ra. Shumė shpesh ėshtė e shkurtuar nė maquila.

Ndėrmjetėsim: Njė negociatė pėr zgjidhjen e problemeve, me tė cilė pala e tretė punon me tė grindurit qė t’i ndihmoj pėr tė arritur njė marrėveshje tė kėnaqshme nė negociata. Ndėrmjetėsuesit nuk kanė kurrfarė autoriteti qė tė marrin vendim pėr mosmarrėveshjen ndėrmjet palėve; nė vend tė kėsaj palėt nė negociata autorizojnė ndėrmjetėsuesin qė tė ndihmojė pėr t’i zgjidhur ēėshtjet ndėrmjet tyre.

Domosdoshmėria ushtarake: Koncept nga i cili kuptohet se pėrdorimi ndėrluftues i njė shkalle tė forcės, i domosdoshėm pėr tė arritur qėllimin e luftės, ėshtė i justifikueshėm; qėllimi i luftės, qoftė nėnshtrimi i plotė i armikut sa mė shpejt qė tė jetė e mundur, me njė minimum tė humbjeve njerėzore, materiale dhe financiare.

Objektet ushtarake: Objekte tė cilat nga natyra, lokacioni, destinimi japin kontribut efektiv pėr veprime ushtarake dhe shkatėrrimi i tė cilave ofron njė pėrparėsi definitive ushtarake.

Neutraliteti: Mosanimi nė konflikt.

Organizata Joqeveritare (OJQ): Ėshtė ēdo grup i qytetarėve, vullnetar dhe joprofitabil, i cili ėshtė i organizuar nė shkallė lokale, kombėtare apo ndėrkombėtare. OJQ e orientuar nė detyra dhe e udhėhequr nga njerėz me interes tė pėrbashkėt, kryen njė mori shėrbimesh dhe funksionesh humanitare, sjell brengat e qytetarėve te qeveritė, avokon dhe monitoron politikat dhe inkurajon pjesėmarrjen pilitike nėpėrmjet dispozitave tė informimit.

Joreligjioz: Bota neutrale e pikėpamjeve dhe e besimeve nė sferėn e mendimit njerėzor, e ndėrlidhur me besimet dhe parimet pėrfundimtate tė vetėdijes nga e cila individėt jetojnė jetėn e tyre.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
looney tun
TOP POSTUES
TOP POSTUES


Male
Numri i postimeve : 81
Age : 23
lokacioni : pej
Registration date : 14/08/2008

MesazhTitulli: Re: ----fjalorth -----   Sat 8 Nov - 0:53

Ombudspersoni: Institut, zakonisht njė zyrtat qeveritar, puna e tė cilit ėshtė tė kontrollojė dhe tė raportojė mbi ankesat e bėra nga njerėz tė zakonshėm ndaj autoriteteve qeveritare apo publike.

Dokumentet strategjike pėr vogėlimin e varfėrisė: Nė vitin 1999, Banka Botėrore (sė bashku me FMN) kanė paraqitur njė koncept tė Dokumenteve Strategjike pėr Zvogėlimin e Varfėrisė (DSZV). Kėto dokumente janė tė dedikuara pėr pėrshkrimin e gjendjes makroeknonomike tė vendit, pėrfshirė kėtu politikat e strukturimit dhe ato sociale. Ato pėrgatiten nga qeveritė, por ofrojnė njė proces tė ri tė pjesėmarrjes, nė mėnyrė qė tė pėrfshijnė njė shumllojshmėri tė gjerė tė aksionarėve tė shoqėrisė civile.

Varfėria: Varfėria karakterizohet nga mungesa e tė ardhurave / tė hollave dhe burimeve produktive tė mjaftueshme qė tė sigurohet njė jetesė solide; mungesa e ushqimit, uria dhe mosushqyeshmėria, shėndeti i sėmurė; rritja e sėmundshmėrisė; pėrfshirja e kufizuar apo mungesa e arsimimit, pastrehueshmėria dhe pėrjashtimi, si dhe diskriminimi shoqėror.

Paragjykimi: Kornizė mendore e cila priret tė paragjykojė njė person apo grup nė dritė negative. Kėto gjykime negative zakonisht bėhen pa ndonjė fakt adekuat. Kėto qėndrime negative shpesh njihen si supozime tė njėzėshme, pėr arsye tė frekuencės me tė cilėn janė pėrsėritur. Ato bėhen nocione tė “ gjykimit tė shėndoshė” tė cilat pranohen nė masė tė gjerė, dhe pėrdoren pėr justifikimin e akteve tė diskriminimit.

Tė burgosurit e luftės: Ushtarėt e kapur nė njė konflikt tė armatosur ndėrkombėtar. Vetėm ushtarėve tė cilėt plotėsojnė njė kusht tė caktuar u ėshtė dhėnė ky status (nė pėrgjithėsi anėtarėt e forcave tė armatosura).

Proporcionalisht: Parim sipas tė cilit humbja e jetėve civile dhe dėmi ndaj objekteve civile nuk duhet tė jetė i tepruar nė lidhje me pėrparėsinė ushtarake tė paraparė nga njė sulm nė objektiva ushtarake.

Raca: Termi ‘racė’ ėshtė njė strukturė artificiale, e pėrdorur pėr klasifikimin mbi baza tė ngjashmėrisė fizike dhe kulturore tė njerėzve qė kanė prejardhje tė pėrbashkėt. Shkenca moderne ka treguar se kategorizimi biologjik i racės ėshtė i pakuptimtė kur aplikohet nė qeniet njerėzore. Qeniet njerėzore biologjikisht, kanė kode tė njėjta gjenetike, dhe nuk ka dallime gjenetike ndėrmjet tė tė ashtuquajturave grupe racore apo nė mes tyre. Nganjėherė, kjo ideologji ėshtė bazė e veprimit shoqėror, themelim i politikės sė vendit dhe shpesh njė justifikim pėr trajtim dallues tė njė grupi ndaj tjetrit.
Racizmi: Njė grup i gabuar i supozimeve, mendimeve dhe veprimeve qė rrjedhin nga besimi se njė grup ėshtė mė superior sesa tjetri. Racizmi u drejtohet jo vetėm pozicionimeve shoqėrore kundrejt pakicave etnokulturore, por edhe strukturave shoqėrore tė cilat pėrjashtojnė gupet apo individėt e tillė. Racizmi mund tė shfaqet nė strukturat dhe programet organizative dhe institucionale, si dhe nė qėndrimet dhe sjelljet e individėve.

Ratifikim: Procedura nga e cilia njė shtet, pas arritjes sė marrėveshjes me parlamentin, deklaron se ėshtė lidhur juridikisht nga traktati.

Rezervim: Paraqitje e bėrė nga shteti me rastin e ratifikimit tė njė traktati, duke pėrjashtuar apo modifikuar efektet juridike tė dispozitave tė veēanta mbi shtetin.

Sundimi i ligjit: Sundimit i ligjit mbizotėron qeverinė, mbron qytetarėt kundėr veprimeve arbitrare tė shtetit dhe tė shoqėrisė nė pėrgjithėsi, duke qeverisur marrėdhėniet nė mes interesave private. Siguron qė tė gjithė qytetarėt janė tė trajtuar nė mėnyrė tė barabartė dhe janė subjekt i ligjit mė parė se e tekave (kapriēove) tė tė fuqishmėve. Sundimi i ligjit ėshtė njė parakusht thelbėsor pėr pėrgjegjshmėri dhe parashikueshmėri nė sektorin publik dhe privat. Krijimi dhe vazhdimi i sundimit tė ligjit varet nga komunikimi i qartė i rregullave, zbatimi qė nuk bėn dallim, ekzekutimi efektiv, metodat e parashikueshme tė ekzekutimit juridik pėr ndryshim pėrmbajtėsor tė ligjit dhe njė qytetari qė pėrcepton kėtė pako rregullash si tė paanshme, tė drejta apo legjitime, dhe qė ėshtė i gatshėm t’i ndjekė ato.

Laik: Ėshtė apo ėshtė cilėsuar si laicizėm; ėshtė i ndėrlidhur me gjėrat e botės tė cilat janė tė dalluara nga ato tė cilat janė tė ndėrlidhura me religjionin apo fenė. Laicizmi ėshtė besim se religjioni dhe ēėshtjet e tij nuk duhet tė hyjnė nė funksion sė bashku me shtetin, nė veēanti, nė arsimin publik.

Dhuna Seksuale: Sjellje e orientuar nė bazė gjinore e cila ka pėr qėllim tė lėndojė apo tė vrasė dikė.

Skllavėria: Ėshtė identifikuar si njė element i pronėsisė apo kontrollit mbi jetėn e tjetrit, shtrėngim, dhe kufizim i lėvizjes, pėr faktin se dikush nuk ėshtė i lirė tė shkojė apo t’i ndėrrojė punėdhėnėsit. Skllavėria e sė sotmes nuk ėshtė lehtė tė identifikohet apo gjendet, pėr arsėye se njė masė e saj ėshtė e pranuar pėrbrenda kulturės. Detyrimi me borxhe ėshtė praktikuar nė shumė pjesė tė botės.

Tė drejtat ekonomike dhe sociale: Tė drejtat tė cilat njerėzve u japin siguri ekonomike dhe sociale, nganjėherė tė quajtura si tė orientuara drejt sigurisė apo tė drejta tė gjeneratės sė dytė. Si shembuj, mund tė merren e drejta pėr ushqim, e drejta pėr strehim dhe pėr kujdes shėndetėsor.

Mbyllja nė vetmi: Ėshtė njė mbyllje e veēantė e tė burgosurit, me njė qasje tė rastėsishme apo tė kufizuar nga njerėzit, nė njė ambient i cili ėshtė i pastruar nga tė gjitha mjetet themelore pėr mirėmbajtje jetėsore dhe i cili ka kufizime tė dritės, zėrit, ushqimit, materialeve tė leximit, ushtrimeve dhe nganjėherė edhe temperaturės.

Raportuesi Special: Njė individ i emėruar nga njė trup nė shkallė lokale apo universale si Komisioni mbi tė Drejtat e Njeriut i KB qė tė pėrgatisė njė raport tė rregult mbi situatėn e tė drejtave tė njeriut nė njė shtet tė caktuar, apo mbi njė ēėshtje tė caktuar tė tė drejtave tė njeriut (“raportuesi tematik”). Nė qoftė se emėrohet nga Sekretari i Pėrgjithshėm i Kombeve tė Bashkuara, ai thirret “pėrfaqėsuesi special”. Njė funksion i ngjashėm mund t’i jepet njė “eksperti tė pavarur”.

Pėrfaqėsuesi Special: Shih Raportuesin Special.

Programet pėr Rregullim Strukturor: Shumica e kredive tė FMN janė tė kushtėzuara. Vendi duhet t’i plotėsojė njė varg kėrkesash specifike, nė mėnyrė qė t’i marrė tė hollat. Pasi qė kėto kėrkesa, tė ashtuquajtura programe tė rregullimit strukturor, janė shumė tė orientuara drejt zvogėlimit tė kostos nė sektorin shoqėror dhe liberalizimit tė tregut, ata shumė shpesh janė kritikuar.

Racizėm i strukturuar: Pabarazitė qė rrjedhin nga veprimi i gjerė sistemor iė shoqėrisė, e cila i pėrjashton njė numėr tė konsiderueshėm tė anėtarėve apo kategori etnike tė caktuara nga pjesėmarrja e rėndėsishme nė institute shoqėrore.

Suffragette (Militante e tė drejtave tė votės): Termi i feministeve amerikano- britanike tė cilat luftojnė pėr tė drejtat e femrės e nė veēanti pėr tė drejtėn e votės.

Zhvillimi i vazhdueshėm: Zhvillimi i cili plotėson nevojat e sė tashmes, pa rrezikuar mundėsinė e brezave tė ardhshėm qė t’i plotėsojnė nevojat e tyre.

Rehabilitimi nga Tortura: Vendimi pėr autorizimin e viktimave tė torturės qė tė rifitojnė funksionet, besimin dhe mundėsinė qė tė rifillojnė jetėn sa mė tė kompletuar. Qendrat dhe programet e rehabilitimit adoptojnė dhe zbatojnė njė mori tė qasjeve tė ndryshme tė trajtimit, duke marrė parsysh nevojat specifike fizike dhe psikologjike tė viktimės sė torturės dhe ambientin kulturor, social dhe politik nė tė cilin ata jetojnė.

Tortura: Ēdo akt i cili shkkaton dhimbje apo vuajtje, qoftė fizike apo mentale, qė qėllimisht shkaktohen mbi personin e arrestuar apo nėn kontrollin e akuzuesit. Tortura nuk pėrfshin dhimbjet apo vuajtjet qė rrjedhin vetėm nga pandashmėria nga sanksionet ligjore.

Sindikata: Njė organizatė e punėtorėve, e krijuar qė tė mbrojė dhe pėrparojė interesin e anėtarėve tė tij, duke negociuar marrėveshjet me punėdhėnėsit pėr pagat dhe kushtet e punės. Sindikatat po ashtu mund tė ofrojnė kėshillime juridike, asistencė financiare, pėrfitime tė sėmundjes dhe ndihmesa pėr edukim. Njė sindikatė e pavarur nuk ėshtė nėn dominimin apo kontrollin e asnjė punėdhėnėsi dhe financiarisht ėshtė e pavarur nga punėdhėnėsi.

Trafikimi i qenieve njerėzore: Ėshtė njė lėvizje e ndaluar dhe e fshehtė e njerėzve nė kufij kombėtarė dhe ndėrkombėtarė, mė sė shumti nga shtetet nė zhvillim dhe nga disa shtete nė tranzicion, me njė qėllim pėrfundimtar pėr detyrimin e femrave, vajzave dhe fėmijėve nė situata tė shfrytėzimit seksual apo ekonomikisht shtypėse dhe shfrytėzuese pėr pėrfitime nga rekrutuesit, trafikantėt, sindikatat e krimit, si dhe aktivitetet e tjera ilegale tė ndėrlidhura me trafikim, siē ėshtė puna e detyruar.

Varfėria: Varfėria ka edhe domethėnie tė tjera pėrveē stomakut tė zbrazur dhe syve tė tendosur. Ajo edhe mund tė jetė duke punuar varfėr – ata tė cilėt kanė punė, por ende janė tė paaftė qė t’i plotėsojnė nevojat e veta.

Ksenofobia: Ksenofobia ėshtė urrejtja dhe frika nga tė huajt. Kur kėto ndjenja janė tė shpėrndara te njė pakicė e dukshme, shprehja ‘racizėm’ pėrdoret shpesh. Ėshtė ndoshta mė mirė qė tė shohin ‘racizmin’ si njė rast tė veēantė tė ksenofobise dhe pastaj ta pėrdorim atė lirshėm.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: ----fjalorth -----   Today at 9:46

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
----fjalorth -----
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
 :: --RINIA-- :: problemet e te rinjeve-
Kėrce tek: