FORUM I SHQIPTAREVE TE VERTETE--JEMI NJE KOMB DHE KEMI NJE GJAK --
 
--PEJACITY--ForumCalendarKėrkoRegjistrohuidentifikimi

Share | 
 

 Dhuna psikologjike, njėsoj si e rrahura

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Admin
Admin
Admin


Male
Numri i postimeve : 164
Age : 23
lokacioni : BEVERLY HILLS
hobi ose puna juaj : ADMIN I FORUMIT
Registration date : 27/04/2008

MesazhTitulli: Dhuna psikologjike, njėsoj si e rrahura   Wed 27 Aug - 22:51

Keqtrajtimet mė tė mėdha i pėsojnė tė miturit, qė mbijetojnė nė vatrat e konfliktev nė vende tė ndryshme tė botės.


Studimi ndėr radhėt e ekspertėve po bėn bujė dhe rezultatet janė formuluar mė se qartėsisht: torturat fizike te tė burgosurit japin tė njėjtat pasoja afatgjata siē jep njė pėrdhunim apo keqtrajtim fizik. 279 viktima tė torturės dhe dhunės nga luftėrat civile nė ish-Jugosllavi janė marrė nė shqyrtim nga njė grup shkencor i udhėhequr nga psikologu Dr. Metin Basoglu i "University of London".

Vlerėsimet qė ata kanė dhėnė nė intervistat e tyre, flasin qartė pėr kėtė fakt. A kanė qenė njerėzit e testuar nga psikologu viktima, apo i janė nėnshtruar rregullisht manipulimit tė qėllimshėm, presioneve dhe stresit tė jashtėzakonshėm psikologjik, dhe a kanė vuajtur ata pėr vite tė tėra mė vonė nga pasojat e ngjashme e tė forta afatgjate, siē dihet se ndodh zakonisht kur pėson dėmtime apo dhunime trupore e tortura fizike?

Edhe format mė tė padėmshme tė presionit, si izolimi, cilėsohen aty si tė ngjashme me torturat e dhunimet fizike, shkruan Dr.Basoglu dhe kolegėt e tij nė revistėn e specializuar qė merret me probleme tė psikologjisė e psikiatrisė "Archives of General Psychiatry". "Njė ndryshim mes torturės dhe trajtimit poshtėrues nuk ėshtė vetėm i pavlerė, por edhe i rrezikshėm", komenton ndėr tė tjera pėr revistėn nė fjalė psikologu Steven Milesm, profesor nė Universitetin e Minnesota-s,.

Edhe nė pasojat afatgjata psikike, shkencėtarėt nuk kanė gjetur asnjė ndryshim thelbėsor mes torturės fizike e asaj psikologjike. Para sė gjithash, prishja apo ndėrhyrja nė ritmin e ciklin normal tė njė njeriu, siē ėshtė izolimi nga jeta e pėrditshme, pengimi i mundėsive qė njė person tė pėrfitojė lirisht nga mundėsitė qė i jep jeta, apo kėrcėnimet, ka pasur tė njėjtat pasoja ashtu sikurse kanė viktimat e njė dhunimi apo abuzimi fizik.

Tė prekurit vuajnė me vite tė tėra nėn efektet e ashtuquajtura "shqetėsime post traumatike": tmerri, ankthi, rikthimi i kujtimeve nga e kaluara e hidhur, apo shqetėsimet gjatė gjumit. Tė gjitha kėto bėjnė pjesė nė pėrditshmėrinė e jetėve tė tyre.

Edhe dhimbjet fizike nė trupin e tyre, paniku apo humbja e ndėrgjegjes, mund tė dalin nė pah aty.


"Rezultatet vlejnė edhe pėr fėmijėt"


Rezultatet e reja, tė pėrftuara nga ky studim, do tė sjellin disi pėshtjellim nė shpjegimin e rrezikshmėrisė, nė ato kategori njerėzish qė gjenden nė frontin e luftės kundėr terrorizmit pėr shembull, e qė e shohin torturėn psikologjike si njė mjet me pasoja gjithsesi shumė mė tė lehta se sa tortura fizike, kur marrin nė pyetje tė dyshuarit gjatė seancave tė hetimit.

Pėrveē kėsaj, ngrihet dhe pyetja nėse ashtu sikurse tė rriturit nė zonat e luftėrave, edhe fėmijėt nė vendet e paqta tė jenė prekur nga kjo lloj torture.

Sigurisht qė Dr.Basoglu shpjegon, duke na demonstruar rezultatet e testimeve tė tij, se ekipi i tij nuk ka dashur tė pėrfshijė nė kėtė test fėmijėt, por ka pėrmendur disa aspekte tė studimit qė tė ēojnė nė kėtė pėrfundim. "Ato mekanizma psikike qė ēojnė te tė rriturit nė trauma tė vazhdueshme, mund tė ndodhin ngjashmėrish te fėmijėt", thotė ai.

E nė kėtė mendim ai nuk ėshtė i vetėm. Qė largimi nga ngrohtėsia e vatrės shtėpiake, nė zhargonin popullor cilėsohet si privim, qė paraqet nė vetvete njė formė tė abuzimit me fėmijėn, shumė specialistė e shohin si fakt tė pranuar nė mėnyrė tė mirėfilltė nga tė gjithė. Rezultatet e studimit tė Dr.Basoglu "u pėrkasin nė mėnyrė absolute edhe fėmijėve", thotė nga ana tjetėr Ernst Pfeiffer, profesor pėr psikiatrinė e fėmijėve dhe tė rinjve nė klinikėn "Charite" tė Berlinit.

"Ka shumė dėshmi pėr kėtė, tė sjella nga grupe tė tjera kėrkimore. Kėto forma tė ‘mbingarkesės psikologjike‘ ēojnė 30-50 pėr qind tė fėmijėve nė dėmtime afatgjata konjitive e psikiatrike".

Se sa shumė ndikon privimi nga njė e drejtė e menduar gjerėsisht nė opinion pėr zhvillimin e mėvonshėm tė njė fėmije, kėtė kanė dashur ndėr tė tjera ta shpjegojnė e ta studiojnė konkretisht edhe shkencėtarėt nė Universitetin e Nju-Jorkut.

Sė bashku me kolegė tė tjerė britanikė, ata kanė ndjekur zhvillimet e fėmijėve qė janė rritur nė kushte mizerabėl nė jetimoret e Rumanisė gjatė kohės sė pushtetit komunist tė Nicolae Ceausescu-t.


Pasojat edhe shumė vite pas traumave

Kėshtu rezulton se, megjithėse kėta fėmijė janė adoptuar mė pas nga familje perėndimore, kanė shfaqur edhe pas shtatė vitesh nga shkėputja prej terrenit ku kanė jetuar fillimisht mangėsi tė mėdha nė zhvillimin mendor.

Nė krahasim me shokėt e tyre bashkėmoshatarė nga Evropa perėndimore, niveli i inteligjencės sė tyre ėshtė vėnė re se kapte 15 gradė mė pak. Rezultatet nė fjalė, tė publikuara nė revistėn e specializuar "Child Development" qysh nė muajin maj tė vitit tė shkuar, pėrputhen kėsisoj me pėrfundimet e sjella nga Dr.Pfeiffer, pasi ata i shpjegojnė pasojat tek fėmijėt pas shumė vitesh me privimet qė u janė bėrė nė kohėn e hershme.

Ky efekt shfaqej thuajse te tė gjithė ata tė cilėt nė moshėn nga 6 deri nė 42 muaj i ishin nėnshtruar stresit (fatkeqėsisė) sė qėndrimit nė shtėpitė e jetimėve tė periudhės diktatoriale.

Nga pikėpamja e njė psikologu fėmijėsh dhe studiuesi social, fusha e torturės psikologjike e emocionale ėshtė thuajse e parrahur mirė nė terren, thekson njė specialist tjetėr i kėsaj fushe, Heinz Kindler, i Institutit Gjerman pėr Problemet Rinore (DJI): "Te keqtrajtimet psikike me distancė, kemi shumė mė pak informacione e tė dhėna pėr fėmijėt e prekur, tė paktėn nė ato raste kur keqtrajtimi psikik del qartė si njė formė eksplicite".

Se sa shpejt prindėrit, shpesh pa marrė vesh fare nga kjo punė, e keqtrajtojnė nė mėnyrė psikike dhe emocionale krijesėn qė ata vetė kanė sjellė nė jetė, e sqaron mė sė miri vėshtrimi mbi definicionin shkencor tė kėtij nocioni.

Edhe pėrsėritja e kėrcėnimeve dhe presioneve, kritikat e vazhdueshme, apo dhe refuzimi qė u bėjnė fėmijėve, futen nė kėtė kategori. Edhe parapėlqimi qė ata u bėjnė fėmijėve tė tyre, duke veēuar pėr shembull vėllain mė tė vogėl, apo atė mė tė madh, djalin apo vajzėn, "dėmton njė zhvillim tė shėndetshėm shpirtėror e mendor te fėmijėt", thuhet mė tej nė prononcimin e tij.

Pėr specialistė si Pfeiffer, njė aspekt tjetėr ėshtė mė i rėndėsishėm pėr t‘u mbajtur parasysh.

Pėrveē shqetėsimeve, nė zhvillimin e fėmijėve presionet psikologjike dhe emocionale shkaktojnė, sipas shkallės sė tyre, edhe pasoja me kosto ekonomike e sociale. Nė rastet ekstreme dėrgim nė psikiatri, apo mbyllje tė tė rinjve nė vetvete. Gjithēka ėshtė e mundur nė kėtė kontekst, nėse fėmijėve u duhet ta nisin jetėn si viktima tė torturės psikologjike.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://pejacity.speedyforum.com
 
Dhuna psikologjike, njėsoj si e rrahura
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
 :: Shėndetsi :: psikologji-
Kėrce tek: