FORUM I SHQIPTAREVE TE VERTETE--JEMI NJE KOMB DHE KEMI NJE GJAK --
 
--PEJACITY--ForumCalendarKėrkoRegjistrohuidentifikimi

Share | 
 

 Familja si njė sistem mbėshtetės pėr fėmijėn

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Mr.dock
team
team


Male
Numri i postimeve : 87
Age : 86
lokacioni : peja
hobi ose puna juaj : xxx
Registration date : 15/06/2008

MesazhTitulli: Familja si njė sistem mbėshtetės pėr fėmijėn   Wed 27 Aug - 22:18

Familja
Familja si njė sistem mbėshtetės pėr fėmijėn
Kur streset grumbullohen dhe ndihma e nevojshme mungon, Zhvillimi psikosocial i fėmijėve mund tė frenohet dhe shėrimi nga traumat tė zgjatet ose tė dėmtohet. Pėr ketė arsye, njė jetė e gjatė nė kushte tė vėshtira ėshtė e dėmshme pėr shėrimin e shpejtė nga pėrvoja traumatike dhe karakterizohet nga njė ndikim i zgjatur i njė numri stresuesish

Pėr tė dhėnė ndihmėn, mbėshtetjen e duhur dhe pėr tė parandaluar pasojat e menjėhershme, pasojat afagjata ose tė zgjatura, duhet tė mbahen parasysh faktorėt qė kontribuojnė nė aftėsinė e fėmijės pėr t’i rezistuar stresit dhe tė identifikohen faktorėt mbrojtės. Mė poshtė jepen disa nga faktorėt mbrojtės tė cilėt janė karakteristike pėr fėmijė tė cilėt janė nė gjendje tė kapėrcejnė stresin. Veēoritė personale tė fėmijės; janė tė rėndėsishme veēanėrisht temperamenti, besimi nė vetvete, mėnyra e tė menduarit, pėrfytyrimi pozitiv i vetes dhe vetė-respekti. Mbėshtetja e dhėnė nga familja; prania tė paktėn e njė prindi, marrėdheniet emocionale tė qėndrueshme me njė prind dhe sjelljet konstruktive nga ana e prindit nė njė gjendje stresi duke dhėnė njė shembull tė efektshėm pėr fėmijėn. Mbėshtetja e dhėnė nga komuniteti: shkolla, shėrbimet shėndetėsore, familja ushqyese, qėndra e refugjatėve dhe vendet e kultit.



Studimet tregojnė sė fėmijėt tė shoqėruar nga prindėrit, qė kanė pėrjetuar tmerret e dhunės sė organizuar e mė pas jeta e refugjatit, kanė mė pak vėshtirėsi psikologjike sesa fėmijėt e ndarė nga familjet dhe tė dashurit e tyre. Gjithashtu ėshtė vėrtetuar sė nuk ėshtė e mjaftueshme vetėm prania e anėtarėve tė familjes. Ndonjėherėtrazirat kanė njė ndikim tė tillė negativ e domethėnės mbi familjen, saqė ajo nuk ėshtė nė gjendje tė plotėsojė kėrkesat e fėmijės , veēanėrisht kur familja pėrballon stresues tė shumtė tė grumbulluar. Nė rrethana tė tilla, ka njė ndikim negativ nė pėrshtatjen psikosociale tė fėmijės e cila mund tė theksohet progresivisht. Prindėrit tė cilėt kanė vetė vėshtirėsi psikologjike, jo vetėm qė nuk ndihmojnė fėmijėn pėr tė pėrballuar streset, por ata vetė kthehen nė stresues pėr fėmijėn e tyre. Fėmijėt kanė mė shumė vėshtirėsi pėr t’u pėrshtatur nė rastet kur anėtarėt e familjes janė tė ndarė, kontaktet me anėtarėt tė cilėt mungojnė janė tė pamjaftueshme ose vetė nėna ėshtė tejet e prekur nga rrethanat e krijuara. Shpesh njė fėmijė ka mė shumė vėshtirėsi pėr t’u pėrshtatur nė rast se nėna ėshtė mė pak e ndjeshme dhe mė pak e durueshme me tė.



Prindi (nė shumicėn e rasteve nėna) luan rol kryesor nė ndihmėn pėr fėmijėn e traumatizuar, i cili ndeshet me humbje tė shumta dhe ėshtė i ekspozuar ndaj stresit kronik tė jetės nė kushte tė vėshtira. Megjithatė, ky nuk ėshtė i vetmi rol qė ka prindi ose nėna. Role tė tjera janė mbajtja e familjes e bashkuar, pėrgjegjėsia pėr sigurinė fizike dhe financiare, kujdesi pėr problemet e shėndetit, tė arsimit dhe tė njohjes me normat e sjelljes brenda dhe jashtė familjes. Pėrvec kėsaj, pėrgjegjėsisė sė prindėrve u shtohet dhe cėshtja e traumės sė vetė atyre dhe njė numėr vėshtirėsish tė tjera, siē janė: Depresioni, ērregullimet psikomatike (dhimbje koke, dhimbje stomaku, probleme tė pagjumėsisė), ėndrra tė frikshme, vetmi dhe apati. Sipas pėrvojės sonė, kjo ėshtė vetėm njėra nga arsyet pėrse njė numėr nėnash refugjate nuk kanė qėnė tė suksesshme nė rolin prindėror, gjatė kohės qė kanė qenė refugjatė.



Pse ėshtė e nevojshme pėr ndihmėsin tė mbajė mend se prindi ėshtė gjithashtu i traumatizuar, se atij/asaj i mungojnė cilėsitė prindėrore dhe ka vėshtirėsi tė pėrballojė gjendjen e gjatė e tė pafavorshme? Ndihmėsit shpesh shprehin zemėrim dhe mėrzi kur kanė tė bėjnė me prindėr qė nuk u kushtojnė vėmendje dhe abuzojnė me fėmijėt e tyre. Pėrballė pasojavė negative tė njė sjelljeje tė tillė nga ana e prindėrve, ndihmėsit kanė prirje tė harrojnė origjinėn e kėtyre sjelljeve negative, nė rrallė tė parė tė prindėrve. Shpesh prindi ka njė rol tė “armikut” pėr ta “luftuar” nga ndihmėsi, nė vend qė tė konsiderohej si njė njėri i traumatizuar , i cili nuk e pėrballon mirė jetėn. Me fjalė tė tjera, nė rast se duam tė ndihmojmė fėmijėn tė pėrballojė pėrvojat traumatizuese tė luftės nė mėnyrė mė tė suksesshme, ne nuk duhet ta konsiderojme atė tė veēuar nga familja. Nė rast se i japim mbėshtetje familjes ose nėnės, ne kemi shanse mė tė mira pėr t’i zbutur ose pėr t’i parandaluar reagimet tek fėmija dhe nė kėtė mėnyrė pėr t’i dhėnė atij mundėsinė t’i pėrballojė rrethanat sfiduese dhe rritjen nė mėnyrė konstruktive.



Pėrvoja jonė me familjet refugjate ka treguar sė fėmija rrezikohet, veēanėrisht nė rast se prindi ka emocione tė tepruara vetė dhe nuk ėshtė nė gjendje tė kėnaqė nevojat emocionale nė rritje tė fėmijės. Rezulton sė nėnat refugjate shpesh shprehin shenja depresioni, ankthi dhe problemesh tė tjera shėndetėsore, tė cilat nganjėherė bėhen kronike.



Prindi me shqetėsime dhe me vėshtirėsi thelbėsore emocionale dhe somatike, lė pas dore jo vetėm nevojat e fėmijės, por shpesh ka pak tolerancė pėr sjelljen e fėmijės. Ai apo ajo nxehet me lehtė dhe ėshtė i prirur pėr ndėrshkime, pėr tė vendosur disiplinėn. Ndonjėherė prindi nėnvlerėson vėshtirėsitė e fėmijės dhe keqinterpreton sjelljet e tij. Pėr shembull, nė rast se fėmija ha mė pak ose fillon tė laget pėrsėri nė shtrat, prindi e interpreton sjelljen e tij si mosbindje ose si pakujdesi nga ana e fėmijės. Po ashtu, rezultatet e dobėta nė mėsime dhe vėshtirėsitė nė pėrqėndrim mund tė quhen si pėrtaci e fėmijės ose si sjellje kundėrshtuese e tij. Kėta prindėr janė, gjithashtu, me tė prirur pėr masa ndėrshkimore, nė vend qė tė pėrpiqen tė kuptojnė arsyet e vėrteta tė ndryshimit nė sjelljen e fėmijės. Nė rrethana tė tilla, ėshtė e nevojshme tė sigurohet mbėshtetja qė pritet nga ana e prindėrve. Disa prindėr kanė prirjen pėr tė qenė tepėr tė kujdesshėm. Nė mjedise tė panjohura dhe tė reja nėna mund tė lidhet me fėmijėn dhe mė shumė se mė parė. Nganjėherė fėmija bėhet cėshtja kryesore pėr nėnėn dhe madje e vetmja arsye pėr tė jetuar dhe pėr tė ecur pėrpara nė jetė. Kjo nxit nė zhvillimin e varėsisė tė ndėrsjelltė pa bazė tė shėndoshė, gjė qė ēon nė vėshtirėsi emocionale dhe nė probleme komunikimi me fėmijėn. Mbrojtja e tepėrt dhe kjo lidhje mund tė pengojė pėrshtatjen, pasojat e sė cilės, ndonėse tė padukshme nė fėmijėri, mund tė cojnė nė vėshtirėsi nė moshė madhore. Ndonjėherė prindėrit janė tė prirur pėr tė zgjidhur problemet e tyre nėpėrmjet fėmijės. Pėr shembull, prindi mund tė insistojė nė ecurinė e fėmijės nė shkollė, panvarėsisht nga Aftėsitė e fėmijės, duke e shpjeguar ketė nė mė tė shumtėn e rasteve sė “rezultatet nė shkollėjanė e vetmja gje e rėndėsishme qė ka mbetur”. Prindėr tė tillė pėrqėndrohen vetėm nė njė aspekt tė jetės dhe tė individualitetit tė fėmijės dhe mund tė abuzojnė lehtė emocionalisht me fėmijėn, vecanėrisht nė rast sė shpresat e prindit nuk realizohen. Prindėrit, nė kushte tė tilla tė vėshtira, shpesh i mposhtin problemet e tyre emocionale dhe tė fėmijės. Prindi “nuk shikon” problemet qė ka fėmija pas humbjes sė njė antari tė familjes ose tė shtėpisė sė tyre, sepse ai nuk ėshtė nė gjendje tė pėrballojė humbjen. Mjedisi i ri mund tė shihet si kėrcėnues dhe ky reagim mund t’i trasmetohet fėmijės. Pėr shembull, nėna e cila vetė ndihet e kėrcėnuar nga qyteti i madh, mund ta kufizoj fėmijėn pėr tė dalė jashtė nga shtėpia. Pasojat e njė sjelljeje tė tille tė prindit mund tė paraqitėn si probleme tė fėmijės pėr integrimin shoqėror, si tėrheqje dhe mund tė krijojė konflikt midis prindit dhe fėmijės.



Shembuj reagimesh tė tilla tė prindit, qė janė karakteristike pėr njerėzit e ekspozuar ndaj stresuesve shoqėrore dhe tė mjedisit, janė tė shumtė. Ata mund tė kenė njė ndikim tė madh mbi fėmijėt dhe mund tė shprehen nė kėto mėnyra:

Nga ana fizike: Mungesė oreksi, probleme pagjumėsie, djersitje e madhe, dhimbje koke, dhimbje stomaku;

Nga ana emocionale: apati, mėrzitje, vetėbesim i ulėt, ndjenja e tė qarit;

Nga ana e sjelljes: sjellje agresive dhe kundėrshtuese, tėrheqje, rezultate tė dobta nė mėsime



Puna me prindėrit: njohja me ta dhe krijimi i besimit
Para sė gjithash, duhen njohur prindėrit dhe duhet fituar besimi i tyre, duke hyrė nė marrdhėnie me ta, duke dėgjuar problemet e tyre pa i gjykuar, pa i dhėnė orjentime dhe pa qėnė autoritar. Ėshtė e rėndėsishme tė sillemi dhe t’i trajtojme si njerėz dhe jo si prindėr qė kanė fėmijė me probleme. Duke siguruar qė nėpėrmjet dėgjimit me kujdes tė kuptohen pėrvojat e tyre, traumat dhe vėshtirėsitė qė ata mund tė kenė ndeshur kohėt e fundit. Njėkohėsisht i duhet kushtuar vėmendje e kujdesshme mėnyrės me tė cilėn shpjegohen problemet dhe vėshtirėsitė dhe si paraqiten ato.



Nė bisedat e para me prindėrit kėshillohet dėgjimi aktiv, qė do tė thotė vėmendje, pėrdorim i pyetjeve jo tė drejtpėrdrejta dhe ndihmėse. Pyetjet e drejtpėrdrejta pėr ēėshtje personale dhe delikate mund tė rrisin shqetėsimin e njerėzve, mund tė krijojnė mosbesim dhe tė pengojnė proēesin e njohjes sė tyre, duke e vendosur atė nė polita mbrojtėse. Dėgjimi aktiv do tė thotė, gjithashtu, qė vazhdimisht tė kontrollohet dhe sigurohet qė prindin e kemi kuptuar dhe na ka kuptuar drejt. Kjo teknikė mund tė mėsohet shpejt dhe tė ushtrohet lehtė.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
 
Familja si njė sistem mbėshtetės pėr fėmijėn
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
 :: Shėndetsi :: psikologji-
Kėrce tek: