FORUM I SHQIPTAREVE TE VERTETE--JEMI NJE KOMB DHE KEMI NJE GJAK --
 
--PEJACITY--ForumiCalendarKėrkoRegjistrohuIdentifikohu
Share | 
 

 adoleshenca 2

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Mr.dock
team
team


Male
Numri i postimeve: 87
Age: 84
lokacioni: peja
hobi ose puna juaj: xxx
Registration date: 15/06/2008

MesazhTitulli: adoleshenca 2   Wed 27 Aug - 20:16

Shpesh herė gjėrat nuk funksionojmė siē duam ne: probleme me veten, familjen, miqtė, shkollėn apo punėn. Herė flasim me dikė, herė heshtim. E provojmė ndryshe: Komunikojmė sė bashku.

Adoleshenca: Pengesat kapėrcehen mė lehtė nėse prindėrit janė pranė!
Kėtu flitet pėr pubertetin dhe jepen disa kėshilla pėr prindėrit e adoleshėntėve. Sigurisht nuk bėhet fjalė pėr gjėra qė i dėgjoni pėr herė tė pare: Nėse jeni prind mund tė sillni nė mendje adoleshencėn tuaj, apo karakteristikat e fėmijės suaj, nėse jeni adoleshent ju dini shumė gjėra pėr kėtė moshė. Ju prindėr duke u bazuar tek eksperienca e prindėrve tuaj me ju, tek ato qė keni lexuar apo intuivisht mund tė keni zbatuar disa prej kėshillave. Gjithėsesi mė poshtė janė renditur disa sugjerime tė cilat synojnė t’ju ndihmojnė nė tė kuptuarit nga ana juaj tė rėndėsisė sė rolit si prind nė zhvillimin normal tė adoleshentit, nė kapėrcimin e problemeve tė shkaktuar nga specifika e moshės. Nga ana tjetėr kėto kėshilla vėnė nė dukje se vetė adoleshentėt duhet tė jenė bashkėpunues me prindėrit, duhet t’i japin atyre mundėsinė pėr t’i kuptuar dhe qėndruar pranė duke pasur parasysh se asnjė ndryshim nuk ndodh pa dėshirėn e tė dy palėve.
Ēfarė ėshtė puberteti?
Puberteti ėshtė periudha nė tė cilėn arrihet maturimi seksual dhe organet riprodhuese bėhen tė afta pėr riprodhim. Shėnjat e pubertetit janė tė lidhura me shfaqjen e karakteristikave seksuale sekondare siē janė rritja e gjoksit dhe ardhja e menstruacioneve tek vajzat dhe ejakulimi i parė dhe trashja e zėrit tek meshkujt. Tek vajzat rritmet e rritjes janė shumė tė vrullshme nė moshėn 8-10 vjeē dhe pika kulminante ėshtė rreth moshės 13 vjeē. Ndėrsa tek djemtė kėto ritme janė mė tė larta nė moshėn 10-12 vjeē dhe pika kulminante ėshtė rreth 14 vjeē. Megjithėse nė kėto parametra ėshtė arritur nė bazė tė njė sėrė studimesh tė realizuara nė disa vende tė botės pėrsėri mund tė ketė pėrjashtime: pėrveē normave tė pėrgjithėshme duhet tė mirren nė konsidertatė edhe karakteristikat individuale: disa adoleshentė mund tė zhvillohen mė pėrpara ose mė mbrapa nė krahasim me moshatarėt e tyre, por kėto mospėrputhje ritmesh nuk duhet tė bėhen burim shqetėsimi pėr adoleshentėt dhe prindėrit e tyre.
Si ndikon puberteti i adoleshėntėve tek prindėrit?
Njė ose dy vjet para arritjes sė pubertetit, fėmija ndryshon nė aspektin fizik dhe emocional. Rritmet e kėtyre ndryshimeve fillimisht janė shumė tė shpejta por fillojnė tė ngadalėsohen rreth moshės 18 vjeē. Marrėdhėnėniet midis prindėrve dhe adoleshentėve ndryshojnė nė varėsi tė kėtyre ritmeve: Sa mė tė vrullshme tė jenė ritmet e ndryshimit, sa mė tė vėshtirė ta kėtė adoleshenti pėrshtatjen me trupin e tij aq mė tė paekulibruara do tė jenė kėto marrėdhėnie.Gjatė pubertetit qėndrimet e fėmijėve ndaj prindėrve kanė shumė gjasa tė ndryshojnė. Fėmijėt mendojnė se prindėrit e tyre janė tė tė bezdishėm, pashpresė, dhe jashtė mode. Nga ana tjetėr prindėrit mendojnė se fėmijėt e tyre janė tė vrazhdė dhe nuk respektojnė normat. Shprehja mė tipike e prindit pėrballė njė fėmijė qė e sheh si tė huaj ėshtė: “Nuk e marr vesh se kujt i ka ngjarė’’. Kėtu mund tė fillojė distancimi i parė prind- fėmijė: prindi qė ndihet i paaftė pėr tė kuptuar fėmijėn dhe fėmija qė ndihet nė mėshirė tė fatit.
Si duhet parė konfliket qė krijohen nė kėtė moshė?
Tensioni i krijuar midis prindėrve dhe fėmijėve ėshtė normal. Nė fakt mungesa e kėtyre problemeve nė komunikim duhet tė shqetėsojė prindėrit: nė kėtė rast mund tė dyshohet se nė jetėn e adoleshentit po ndodhin ndryshime jo pozitive tė cilat ai pėrpiqet t’i kompensojė nėpėrmjet indiferencės dhe apatisė.
Si ndihen adoleshentėt gjatė pubertetit?
Nė kėtė periudhė adoleshentėt nuk ndihen mirė me imazhin. Kur i pyesim ata thonė se nuk e pėlqejnė pamjen e tyre, format e trupit, flokėt, lėkurėn. Problemet e shkaktuara nga puberteti ata i kanė tė vėshtirė t’i diskutojnė me persona tė tjerė p.sh me njė psikolog ose me njė mjek. Pėr shkak tė kėtyre ndryshimeve me tė cilat ata nuk e kanė tė lehtė tė pėrshtaten ata janė tė pasigurtė dhe tė turpshėm. Nė kėtė moshė djemtė dhe vajzat duan qė tė jenė si tė gjithė tė tjerėt: vajzat nuk ndihen mirė nėse gjoksi i tyre ėshtė mė vogėl nė krahasim me atė tė shoqes ose djali nėse shoku i tij ėshtė mė i gjatė se ai. Reagimet jo pozitive ndaj ndryshimeve, krahasimet jo tė favorėshme pėr ta i bėjnė tė arrijnė nė vlerėsime jo pozitive pėr veten.
Pėr tė ndihmuar sa mė shumė adoleshentin…
Disa prindėr kanė aftėsi prindėrore mė tė mira nė krahasim me disa tė tjerė… pėr disa adoleshenca ėshtė njė periudhė qė i ndihmon tė forcojmė shumė marrėdhėnien mė fėmijėt, pėr tė tjerėt kohė antagonizmi, ndėrprerje komunikimesh. Si mund ta ndihmojmė mė shumė adoleshentin, si mund tė ta keni mė tė lehtė pėr tė pėrmbushur rolin tuaj?
Diskutoni me fėmijėn tuaj
Prindi duhet tė dijė se ēfarė ndodh me fėmijėn e tij. I gjithė informacioni nuk mund tė fitohet nė mėnyrė tė menjėhershme. Me adoleshentin duhet tė flitet ēdo ditė: nėse ju nuk flisni me fėmijėn tuaj do ta keni tė vėshtirė tė krijoni marrėdhėnien e pershtatshme me ta. Bisedat e pėrditshme duhen tė jenė tė rregullta dhe tė spontane. Pėr tė arritur deri tek bisedat do tė ishte mirė tė hartonin njė skedulė tė shkurėt: sė pari: pėrcaktoni njė orar gjatė ditės nė tė cilin ju dhe fėmija juaj do tė jeni mė tw relaksuar. Pėrcaktoni njė interval kohor: jo mė pak se 30 minuta pėr tė folur me tė. Sa mė shumė kohė tė diskutoni me fėmijėn nė kushte tė pėrshtatshme, aq mė shumė i prirur do tė jetė ai tė flasė. Sė dyti pėrpiquni tė jeni sa mė tė hapur, sa mė kurioz, sa mė tė interesuar pėr jetėn e fėmijės suaj. Ju duhet tė dini se ēfarė mendon ai, ēfarė fantazon, ēfarė marrėdhėniesh ka me shkollės dhe ēfarė e streson. Sė treti, pėrpiquni tė shmangni diskutimet e tipit disiplinues. Nėse synoni disiplinėn, fėmija do t’ju shmangė. Kjo nuk do tė thotė shmangie disipline, por bėrje kujdes pėr tė mos e pėrfshirė atė edhe nė bisedat e lira. Nė tė gjithė bisedat qė zhvilloni me adoleshentin pėrpiquni qė ai tė flasė nė pjesėn mė tė madhe tė kohės. Ju thjesht duhet tė ngacmoni atė pėr tė treguar sa mė shumė. Nė kėtė periudhė njeriu ka mė shumė nevojė tė dėgjohet sesa tė dėgjojė.Pėr ēfarė mund tė flitet me adoleshentin?Ju mund tė flisni pėr shumė gjėra me fėmijėn tuaj, por tema kryesore mbetet shoqėria. Nėse i jepet mundėsia adoleshentėt mund tė flasin pa fund pėr shokėt dhe shoqet e tyre. Nėse fėmija juaj ėshtė “llafazan” mjafton njė pyetje ose dy qė ai tė tregojė gjithēka ēfarė ndodh nė shkollė. Nėse fėmija juaj ėshtė pak i tėrhequr ju duhet tė bėni pyetje tė cilat pėrqėndrohen mė tepėr tek prirjet e pėrgjithėshtme tė shokėve dhe shoqeve dhe mė pak tek individė. Njė temė tjetėr pėr tė cilėn mund tė diskutoni ėshtė vetė-imazhi i adoleshentit. Adoleshenca ėshtė koha nė tė cilėn formohen identitetet tona, dhe pėr kėtė shkak adoleshentėt duan tė dinė se cilėt janė, si do tė jenė nė tė ardhmen, cilat janė vlerat dhe dobėsitė e tyre. Ata duan tė dinė se ēfarė mendoni ju ose tė tjerėt pėr pamjen e saj\ tė tij.
Zbuloni se cilėt janė modelet e fėmijės suaj, ose pyeteni nėse i pėlqėn aparenca e saj. Nėse vajza juaj thotė se nuk ėshtė simpatike, kėrkoni t’ju tregojė sesi arriti nė kėtė pėrfundim. Falė kėtyre diskutimeve ju do tė zbuloni gjėra qė ju nuk i dinit, ndėrsa fėmija do tė ndihet mė i qetė pasi ka folur me ju. Ju mund tė flisni me tė edhe pėr probleme tė tjera, p.sh pėr aktivitetet jashtėshkollore, pėr dashurinė, pėr marrėdhėniet seksualem pėr drogėn. Diksutimi i kėtyre temave mund tė jetė i vėshtirė pėr tė dy palėt. Por nėse ju flisni me ta ata do ta kenė mė tė lehtė t’ju tregojnė pėr dikė do t’i pėlqente ta kishin tė dashur ose nėse njė shoku i tyre pėrdor drogė apo pėr diēka tjetėr. Kėto biseda mund tė fokusohen edhe tek e ardhmja, nė kėtė mėnyrė ata do tė bėhen mė largpamės dhe do tė binden se nuk do tė mbeten gjithnjė tė vegjėl. Ju mund ta pyesni se ēfarė mendon ai nė lidhje me shkollėn, karrierėn, martesėn, lindjen e fėmijėve. Ju mund tė diskutoni edhe pėr ēėshtje tė lidhura me politikėn, ekonominė, ngjarje tė rėndėsishme. Kėshtu ju do tė kuptoni se cilat janė qėndrimet e fėmijės suaj, sa i ndjeshėm ėshtė ai ndaj problemeve, si ėshtė shkalla e tė arsyetuarit tė tij.
Silluni si prind
Ju mund tė jeni i besueshėm dhe miqėsor por duke qėnė nė rolin prindėror. Nė fakt nė disa raste mund tė jetė e vėshtirė tė jesh personi i cili vė kufinj dhe tė dėgjon pa gjykuar siē bėn njė mik. Ju jeni gjithmonė prindi, dhe ky pozicion do tė reflektojė nė marrėdhėnien tuaj me fėmijėn. Nė kėtė mėnyrė ju i jepni fėmijės atė pėr tė cilėn ai ka nevojė: dikė i cili mund ta dėgjojė dhe ta kuptojė, por edhe tė ketė eksperiencė dhe tė japė ato kėshilla tė cilat njė moshatar nuk i jep dot. Kėshtu adoleshentit i transmetohet siguria pėr tė cilėn ai ka nevojė. A mund tė diskutojė njė adoleshent gjithēka me ju? Sigurisht qė jo, por falė bisedave tė pėrditshme ju mund tė krijoni njė marrėdhėnie besimi dhe pėrgjegjėsie, marrėdhėnie kjo qė do t’ju ndihmojė tė kapėrceni momentet e vėshtira qė mund tė krijohen. Ėshtė mirė tė njohėsh shokėt e fėmijės Gjatė periudhės sė adoleshencės shoqėria ushtron njė ndikim tė madh tek adoleshenti. Kjo ėshtė njė gjė e paevitueshme dhe e pranueshme. Ndaj pėr prindėrit ėshtė e domosdoshme tė njohė sa mė shumė qė tė jetė e mundur rreth ndikimit tė shoqėrisė tek fėmija. Mėnyra mė e mirė pėr tė arritur deri kėtu ėshtė tė diskutosh pėr ta me fėmijėn tuaj, t’i njohėsh sa mė shumė miqtė e tij. Ju mund t’i krijoni kushtet qė njė ose disa herė gjatė javės tė gjithė fėmijėt tė mblidhen sė bashku nė shtėpinė tuaj. Ju mund tė flisni me ta gjatė kohės qė ata janė nė aty, por pa i bėrė tė ndihen tė vėzhguar. Disa prej tyre mund tė jenė mė tė prirur pėr tė folur nė krahasim me tė tjerėt. Nuk duhet tė harroni qė tiparet individuale tė ēdo njėrit janė nė bazė tė bisedave qė zhvilloni me ta. Nga ana tjetėr ju mund t’i njihini miqtė e fėmijė suaj duke marrė pjesė nė aktivitete tė organizuara nė shkollė, p.sh koncerte tė ndryshme, ndeshje sporti etj. Nė kėtė mėnyrė do tė keni mundėsi t’i ndiqni nga afėr nė vende ku ata ndihen mė mirė.
Sigurisht askush prej jush nuk mund tė jetė pėrfekt nė zbatimin e kėtyre kėshillave. Nė njė moment tė ditės mund tė jeni shumė tė ngarkuar dhe njė e bėrtitur ju duket rruga mė e shkurtėr se toleranca… provoni ēdo ditė tė ndihmoni fėmijėn tuaj pėr tė shmangur problemet qė mundt tė vijnė mė.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
 

adoleshenca 2

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
 :: Shėndetsi :: psikologji-